Oro linijų abejingumas – pavojus oro uostų saugumui
Europoje dėl vėluojančių ir atšauktų skrydžių, pamesto bagažo bei kitų oro linijų aplaidumo sukeltų problemų kasdien nukenčia apie 100 tūkst. keleivių. Pasimetimas pakliuvus į tokią situaciją greitai virsta į nerimą o, galiausiai, į pyktį. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) skelbia, kad 2015 m. kilo beveik 11 tūkst. su skrydžių sutrikdymais susijusių pykčio proveržio atvejų. Nors klientus prie kraštutinumų priveda skrydžių bendrovės, tačiau su kylančiu nepasitenkinimu tenka kovoti oro uostų darbuotojams.
by Skycop team
- 2017-09-14
- 2:25 PM GMT
Nors oro linijos anot ekspertų daro viską, kad pykčio proveržio atvejai neišlįstų į viešumą, nutylėti apie įtūžusių klientų pilną salę ypač sunku. Pykčio proveržio atvejų kasmet vis daugiau – vien Jungtinėje Karalystėje per pastaruosiu du metus tokių atvejų padvigubėjo, o šiandieninės technologijos vaizdais iš įvykio vietos leidžia pasidalinti akimirksniu. Pavyzdžiui, visai neseniai pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“, vienu metu atšaukusi 9 skrydžius, sukėlė tikrą chaosą Fort Lauderdale-Holivudo tarptautiniame oro uoste. Video medžiagoje matyti kaip pykčio nebesuvaldanti minia kumščiais puola oro uosto darbuotojus.
Deja, bet panašu, kad nuo sutrikdytų skrydžių nukentėjusiems keleiviams labiau padėti yra pasirengę oro uostai nei problemos kaltininkės – oro linijos. Neseniai pasirodžiusiame „AeroTime“ straipsnyje oro uostų atstovai išreiškė savo nusivylimą oro linijų abejingumu, tačiau užtikrino, kad yra pasirengę padėti. Anot Ciuricho oro uosto komunikacijos vadovo Phillipp Bircher: „remiantis EU įstatymais, oro uoste užstigę keleiviai – skrydžių bendrovių atsakomybė. Oro uostas, oro linijoms pageidaujant, gali prisidėti savo infrastruktūra ir operacijomis, tačiau už sumaištį atsakyti privalo skrydžių bendrovės.“ Tuo tarpu Markus Haapamäki, Helsinkio oro uosto komunikacijos vadovas, prisideda prie P. Bircher pozicijos ir teigia, jog skrydžių bendrovės turi pasirūpinti keleiviais ir suteikti jiems visą reikalingą informaciją bei pagalbą.
Tačiau realybėje oro uostai, o ne oro linijos, ruošiasi ištiesti nuviltiems keleiviams pagalbos ranką – Frankfurto oro uoste į visus klausimus pasirengusi atsakyti speciali komanda, o patogumą miegantiems laukimo salėse užtikrina 2000 sulankstomų lovų. Tuo tarpu Štutgarto oro uostas įstrigusiems keleiviams tokių patogumų pasiūlyti negali, tačiau prireikus kreipiasi į Raudoną kryžių ir panašias NVO. Vis dėlto Marius Stonkus, „SKYCOP“ vadovas, teigia, kad pirmąją pagalbą košmarą perėjusiems keleiviams privalo suteikti oro linijos, o po incidento – dar ir išmokėti priklausančią kompensaciją, net jei incidentas vyko prieš 6 metus.
„Oro uostai yra atsakingi už oro eismo kontrolę, oro prognozes ir keleivių srautus. Tuo tarpu skrydžių bendrovės atsakingos už kokybišką ir atsakingą jų aptarnavimą. Sutrikdyto skrydžio atveju, oro linijos privalo suteikti būtinų dalykų – vandens, maisto ir pan. bei informuoti keleivius apie jų teises – iki 600 eurų siekiančią kompensaciją,“ aiškina tarptautinės platformos www.skycop.com vadovas M. Stonkus. „Blogiausia tai, jog oro linijos neprivalo registruoti įtūžusių keleivių sukeltų incidentų . Jeigu būtų fiksuojami visi nepasitenkinimo atvejai, skaičius galėtų būti net iki keturių kartų didesnis – apie 40 000 keleivių išpuolių prieš darbuotojus kasmet.“
