„Keleivių teisių reguliavimas Europoje šiuo metu yra moraliai pasenęs“, – perspėja „Skycop“ vadovas
2,34 milijardai oro keleivių – toks, 3 kartus už bendrą visų Europoje gyvenančių žmonių kiekį didesnis, skaičius keliautojų pernai naudojosi Senojo žemyno oro uostais. Šie skrydžiai sudarė pusę viso pasaulio oro kelionių, o 2018-ieji pagal šį rodiklį buvo rekordiniai. Tačiau iki šiol civilinės aviacijos istorijoje neregėtas keliautojų srautas kelia ir nemažai iššūkių. Nors keleivių teises ES gina unikali sistema, kontroliuojama reglamento (EB) 261/2004, išsikovoti tai, kas jiems priklauso už oro linijų sutrikdytus skrydžius, tampa vis sunkiau. „Reglamentas buvo priimtas prieš 15 metų, o šiandien mes susiduriame su situacijomis, kurių jame nenumatyta. Todėl šiuo metu dokumentas yra moraliai pasenęs ir Europos Komisija privalo kuo greičiau reglamentą atnaujinti“, – įsitikinęs kompensacijų keleiviams už sutrikdytus skrydžius siekiančios bendrovės „Skycop“ vadovas Lukas Raščiauskas.
- 2019-06-25
- 5:35 AM GMT
Europos Audito rūmai išleido ataskaitą, kurioje teigiama – ES keleivių teisių sistema yra gerai išplėtota, tačiau keleiviams tenka labai pakovoti, kad galėtų jomis pasinaudoti. Nepaisant fakto, kad ES teisinis reguliavimas yra unikalus pasaulyje, nemažai keliautojų vis dar nežino, kokios yra jų teisės ir kaip jas apginti. Skamba lyg puiki proga tuo pasinaudoti oro keleivių pretenzijas narinėjančioms bendrovėms kaip „Skycop“?
Noriu pabrėžti – mes niekada nesiekėme pasinaudoti keleivių nežinojimu. Priešingai, vienas pagrindinių „Skycop“ tikslų yra visada būti keliautojo pusėje. Padėti, paaiškinti, būti šalia, kai ištinka tokia nemaloni situacija kaip sutrikdytas skrydis. Tai gali sukelti daug streso, o mes siekiame, kad jo būtų kuo mažiau.
Audito rūmų ataskaita yra labai abstrakti. Jai trūksta apibrėžimo, kas iš tikrųjų turi būti daroma. Aiškaus reguliavimo oro linijoms, pretenzijas nagrinėjančioms bendrovėms, skirtingų valstybių Civilinės aviacijos administracijoms. Santykiai tarp šių šalių šiuo metu gana įtempti, o, galiausiai, dėl šios įtampos kenčia keleiviai, nors jų teises ir gina reglamentas (EB) 261/2004.
Savo ruožtu, mes kasdien susiduriame su situacijomis, kurios skirtingai interpretuojamos. Imkime streikų pavyzdį. Kieno tai atsakomybė? Kelno teismas išaiškino, kad streikai nepriklauso nuo oro linijų. Tačiau mes keliame bylas teisme ir įrodome, kad keleiviai šiuo atveju gali gauti kompensacijas. Ir kiekviena tokia laimėta byla reiškia – kenčia oro linijos, patirdamos papildomų išlaidų. Laiminga pabaiga mums ir keleiviams lemia visiškai priešingą rezultatą oro vežėjams. Žinoma, mes džiaugiamės ir sveikiname ES teisinį reguliavimą, dėl kurio keleivių teisės yra gerai išplėtotos. Tai unikali ir puiki sistema. Tačiau turime kovoti teismuose, kad reglamentas būtų praktiškai įgyvendintas. Todėl būtent praktinio įgyvendinimo jam labiausiai ir trūksta. Mano manymu, reglamentas šiuo metu yra moraliai pasenęs.
Galima teigti, kad tai išties drąsus pareiškimas.
15 metų – prieš tiek laiko Europos Komisija patvirtino šį dokumentą. Ir mes visi puikiai žinome, kaip greitai vystosi civilinės aviacijos pasaulis. Dar nebuvo tokio laiko per visą jo istoriją, kai skrydžiai yra tokie pigūs ir tokie dažni. Keleiviai skraido vis daugiau ir daugiau, tačiau kartu vis dažniau susiduria su sutrikdytais skrydžiais bei atsiduria konfliktiškose situacijose su oro linijomis.
Kodėl? Statistikos duomenimis, atidėtų skrydžių laikas Europoje pernai padvigubėjo. Oro eismas toks intensyvus, kad oro uostų infrastruktūra nebesugeba jo aptarnauti. 2018-ųjų rugsėjo 7-ąją įvyko 37,101 skrydis – daugiausia per vieną dieną visoje civilinės aviacijos istorijoje. Neįtikėtina.
Todėl reglamentu (EB) 261/2004, buvusiu aktualiu prieš 15 metų, tuomet buvo galima spręsti to laiko problemas. Tačiau šiandien atsakymų daugiau nei klausimų. Jei skrydis sutrikdytas, keleivio teisė yra reikalauti kompensacijos. Tačiau, iš kitos pusės, oro linijos siekia išvengti papildomų finansinių įsipareigojimų, nors oro vežėjai turi pripažinti – pinigai už sutrikdytus skrydžius privalo būti sumokėti, o jų biudžetai suplanuoti ir kompensacijoms.
„Ryanair“ neseniai skaičiavo – norėdama sumokėti kompensacijas, bendrovė privalo kiekvieno bilieto kainą padidinti 2 eurais. Jei reguliari jų kaina yra 10 eurų, tai toks padidinimas sudaro 20 proc. papildomų išlaidų. Tačiau kitoms oro linijoms, kurių bilietai kainuoja nuo 150 eurų, tie keli eurai nieko nekaičia. Ar šie pinigai yra planuojami ir kaupiami, ar Europos Komisija bei Audito rūmai įpareigoja oro vežėjus tai daryti, čia jau kitas klausimas.
Tad kokią išeitį matytumėte iš šios situacijos?
Audito rūmų atskaitoje pateikiama 10 patarimų keliautojams, ką daryti, jei skrydis buvo atidėtas, atšauktas ar perpildytas, kai keleivis neįleistas į lėktuvą, nes bilietų jame parduota daugiau nei yra vietų. Kiekvienas gali sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti nepatogumų nufotografuodamas savo bagažą ar saugodamas visus čekius, jei patyrė papildomų išlaidų.
Tačiau aš noriu priminti – jei jūsų kelionė buvo sutrikdyta, galite pildyti pretenziją ir gauti kompensaciją. Tai kiekvieno keleivio teisė. Ir mano patarimas – žinokite, kas jums priklauso.
Perskaitykite reglamentą (EB) 261/2004 – jis prieinamas kiekvienam visomis ES kalbomis. Ir, svarbiausia, nepanikuokite. Jei patyrėte skrydžio sutrikdymą, tai dar ne pasaulio pabaiga. Kai žinote, kaip elgtis tokioje situacijoje, esate saugūs. Oro linijos privalo jus pamaitinti, apgyvendinti, pasiūlyti pakaitinį skrydį ir sumokėti kompensaciją. Jūsų, oro keleivių, teisės tai apibrėžia: kovokite už jas. O jei negalite, ateikite pas mus. Mes viską už jus padarysime.
Kitas dalykas, kurį būtų galima pasiekti, tai įpareigoti oro linijas pranešti kiekvienam keleiviui apie jo teises. Perkant bilietą – atsiųsti papildomą informaciją. Ir, manau, tai įteisinti turėtų Europos Komisija.
Pirmininkavimą ES Tarybai nuo liepos 1 d. perims Suomija. Tikėtina, kad tada bus peržiūrėtas ir keleivių teises ginantis reglamentas. Kokią oro keleivių pretenzijas nagrinėjančių bendrovių ateitį matote?
Tokių bendrovių visoje Europoje šiuo metu yra apie 100. Nuo vieno žmogaus agentūros, nagrinėjančios kelias pretenzijas, iki didelių bei solidžių tarptautinių kompanijų. Ir visos jos siekia ne tik kompensacijų, bet ir stengiasi informuoti oro keleivius apie jų teises. Dirba darbą, kurį privalo daryti Europos Komisija, tačiau pastaroji atlieka jį ne iki galo sėkmingai.
Esu tikras, kad ir toliau tęsime savo misiją padėti keleiviams rasti kelią iš nežinios, kai oro linijos to daryti nesistengia. Kai klientai kreipiasi į mus dėl kompensacijų, mūsų tikslas yra formuoti jų nuomonę apie oro vežėjus, oro uostus, kelionių agentūras, oro keliones apskritai. Ir mes nesistengiame jiems kurti blogo įspūdžio.
Keleiviai netgi skambina mums ir klausia patarimo, kaip elgtis vienu ar kitu atveju. Visada stengiamės jiems padėti bei patarti. Nesvarbu, kokia yra reglamento ateitis. Skrydžiai vis vien bus sutrikdyti, o keleiviams prireiks patarėjo, ką daryti, kai tai nutiks. Ir „Skycop“ bus pasiruošęs tvirtai stovėti keliautojo pusėje.