Svarstote apie kelionę lėktuvu? Pasirodo, šiais laikais tai vis dar viena saugiausių transporto rūšių

Kelionės

Žinoma, bet kokia kelionė – netgi trumpo atstumo įveikimas asmeniniu automobiliu ar vakarinis pasivaikščiojimas šalia namų esančiame parke – vis dar laikoma mažiau saugiu laiko praleidimu negu bet kokia veikla, kuria galite užsiimti neišeidami iš namų. Tačiau jei vis dėlto nuspręsite leistis į šiek tiek tolimesnį kelią, neišvengiamai teks apsvarstyti, kuri iš viešojo transporto priemonių šiuo metu yra mažesnė blogybė.

Iš pirmo žvilgsnio, lėktuvas tikrai neatrodo ta vieta, kur rizika užsikrėsti naujuoju koronavirusu būtų ypatingai maža. Mat visi jau puikiai žinome, kokia puikia terpe plisti kvėpavimo takų infekcijoms gali būti uždaros erdvės, ypatingai tokios, kaip lėktuvo salonas, kuriame mažiausiai kelios dešimtys žmonių dalinasi itin nedidelį plotą. Vis dėlto, keli lemtingi faktoriai ir būtent daugumos pasaulio oro linijų šiuo metu taikomos saugumo priemonės, ženkliai tuštesni orlaiviai bei juose įdiegtos oro filtravimo priemonės sumažina riziką „pasigauti“ Covid-19 skrydžio metu iki minimalios.

Aplinkybių, kurias derėtų įvertinti – išties nemažai

Šią vasarą Masačusetso technologijų instituto profesoriaus Arnoldo Barnetto atliktas tyrimas, pavadintas  „Covid-19 rizika tarp oro keleivių: ar vidurinė kėdė orlaiviuose turėtų likti tuščia?“ (Covid-19 Risk Among Airline Passengers: Should the Middle Seat Stay Empty?) sulaukė nemažai žiniasklaidos dėmesio. Ir ne veltui, mat mokslininkas sugebėjo pateikti atsakymus į klausimus, jau seniai kamuojančius ne tik efektyviausia infekcijų prevencijos politika įgyvendinti pandančias oro linijas, bet ir eilinius keleivius ar net tuos, kurie dar tik svarsto apie kelionę lėktuvu ir bando gauti kuo daugiau informacijos apie jos metu laukiančias rizikas prieš priimdami sprendimą.

Savo tyrime Barnettas įvertino svariausias aplinkybes, galinčias turėti įtakos užsikrėtimui naujuoju koronavirusu skrydžio metu, pavyzdžiui, tikimybę, kad jums bus paskirta vieta šalia žmogaus, kuris jau yra užsikrėtęs ir gali infekciją perduoti aplinkiniams. Taip pat ir tikimybę, kad daugumoje skrydžių šiuo metu privaloma apsauginė veidą dengianti priemonė nebus veiksminga. Atsižvelgta ir į tai, kaip yra „atnaujinamas“ orlaivių kabinose cirkuliuojantis oras, kadangi šiuo metu visose komerciniuose lėktuvuose naudojamos oro filtravimo technologijos itin apsunkina galimybę perduoti užkratą žmonėms, nutolusiems bent per vieną kėdę – ar salono eilę.

Savo išvadose mokslininkas teigia, kad dviejų valandų skrydžio metu tikimybė užsikrėsti nauju koronavirusu yra lygi 1 iš 4300. Statistiškai tai reiškia, kad vidutiniškai 1 iš 4300 šiuo metu lėktuvais besinaudojančių keleivių užsikrės virusu. Jei oro linijos nusprendžia palikti tuščią vidurinę vietą, ši tikimybė sumažėja beveik per maždaug pusę – iki 1/7700.

Liūdniausios baigties tikimybė – nepalyginamai mažesnė

Taip pat Barnettas pabandė nustatyti ir mirties tikimybę, užsikrėtus Covid-19 kelionės lėktuvu metu. Ji svyruoja tarp 1 iš 400 000 ir 1 iš 600 000, priklausomai nuo mums jau žinomų rizikos faktorių, tokių kaip žmogaus amžius, jo sveikatos būklė užsikrėtimo momentu ar gretutinės ligos.

Ir nors šie skaičiai atrodo pakankamai maži, tyrimo autorius nurodo, kad jie vis dar yra dideli, palyginti su tikimybe, kad jūsų skrydis baigsis mirtina lėktuvo katastrofa, kuri šiuo metu yra 1 iš 34 000 000.

Tokiu atveju statistinių tikimybių modeliavimas gali būti ne tik galimybe suteikti daugiau vilties dėl skrydžių saugumo kelionių ištroškusiems ar tiesiog priverstiems į jas leistis, bet ir pagrindimu ne ką mažiau pozityviai nuteikiantiems pavyzdžiams iš realaus gyvenimo. O šie taip pat gali būti laikomi svariais argumentais sąlyginio skrydžių saugumo pandemijos metu naudai, kadangi daugelio šalių taikomas kontaktų sekimas jau suteikė mums nemažai empirinių duomenų apie tai, kaip vyko užsikrėtimai naujuoju koronavirusu kelionės lėktuvu metu. Arba, verčiau apie tai, kaip iki šiol visame pasaulyje nepavyko visiškai įrodyti nė dviženklio skaičiaus užsikrėtimo lėktuve atvejų.

Duomenys iš jau įvykusių skrydžių taip pat nuteikia optimistiškai

Kaip vieną iliustratyviausių pavyzdžių galima paminėti Australijos, pasitelkusios milžiniškus resursus kontaktų atsekimui nuo pat vasario mėnesio, surinktus duomenis. Vietiniai epidemiologai ieškojo viruso perdavimo atvejų keliuose šimtuose skrydžių (duomenis yra pateikiami šioje svetainėje anglų kalba) ir nustatė, kad nors užsikrėtę žmonės gana dažnai pasitaikydavo tarp lėktuvų keleivių, nenustatyta nei vieno viruso perdavimo skrydžio metu atvejo. Viso pasaulio mastu yra pasitaikę pavienių infekcijos perdavimo epizodų, galimai siejamų su kelione orlaiviu, tačiau nei vieno židinio jokiame konkrečiame skrydyje iki šiol nebuvo užfiksuota.

Galiausiai norime priminti, kad sprendimą keliauti lėktuvu, ar ne, turite priimti patys. Ir tuo metu kai tiek nacionalinės valdžios, tiek oro vežėjai daro viską, kad jūsų kelionė būtų kuo saugesnė, mes iš savo pusės stengiamės apsaugoti savo klientus nuo bet kokių skrydžių sutrikdymų, kurie šiais neramiais laikais, atrodo, tapo dar dažnesniu kelionės palydovu. Būtent todėl mūsų paslaugų sąrašą ką tik papildė „Skycop Care“, suteikianti galimybę pasinaudoti išankstine sutrikdyto skrydžio apsauga. Taip pat nuo šiol „Skycop“ siūlo ir pagalbą, susigrąžinant pinigus už atšaukto skrydžio bilietus, nepriklausomai nuo to, dėl kokios priežasties skrydis buvo atšauktas.

Jau esate susidūrę su skrydžio sutrikdymu? Užpildykite mūsų pretenzijos formą, kad sužinotumėte, ar jums priklauso iki 600 eurų kompensacija. Nepamirškite, kad kompensacija jums gali priklausyti ir už skrydžius, įvykusius per pastaruosius 3 metus!

Pildyti pretenziją dabar!