Spontaniškai į Latviją ir Estiją: kaip keliauti, kam pasiruošti ir ką aplankyti?

Kelionės

Dar prieš paskelbiant pirmuosius kelionių apribojimus, Baltijos šalys buvo laikomos bene saugiausiomis vietomis, į kurias galima nukeliauti. Be to, remdamiesi stabiliai išliekančia itin gera epidemiologine situacija šiose valstybėse, lietuviai ne tik tęsia aktyvų Latvijos ir Estijos tyrinėjimą vis dažniau pasirinkdami tokias keliones vasarą, bet ir gana drąsiai planuoja keliones čia savaitėms ar net mėnesiams į priekį.

Visgi, kaip ir praktiškai bet kurios šią vasarą vykstančios kelionės į užsienį metu, verta nepamiršti, kad pandemijai vis dar siaučiant visame pasaulyje, kiekviena šalis yra numačiusi aibę saugumo priemonių, dažnų kurių yra rekomenduojama, o kai kurių – privaloma laikytis atvykstantiems svečiams iš užsienio, poilsiaujantiems, besilankantiems viešosiose vietose, apsistojantiems apgyvendinimo įstaigose. Dalį jų privalomai, dalį – savanoriškai įgyvendina ir skirtingi turistus aptarnaujantys verslai, valstybiniai muziejai, parkai, kiti poilsiautojų traukos objektai. Ne išimtis – ir viešasis transportas, taip pat autobusų bei geležinkelio stotys, oro uostai ir taip toliau.

Laisvojo keliavimo įpročius kuriam laikui vertėtų pamiršti

Itin svarbu atsiminti ir tai, kad šių tvarkų ir saugumo priemonių bei jų griežtumo lygmenų sąrašas skirtingose šalyse daugiau ar mažiau skiriasi, tad daugiau nei pravartu su juo susipažinti prieš pat kelionę (mat dažniausiai vienos ar kitos taisyklės gali keistis net ne savaitėmis, o dienomis). Taip ne tik išvengsite papildomų nesklandumų, nesusipratimų – ar net teisinių nuobaudų – kelionėje, bet ir būsite užtikrinti, kad ji bus kuo saugesnė jums, jūsų bendrakeleiviams ir visiems tiems, kuriuos sutiksite (ar su kuriais, galbūt, tik prasilenksite) savo kelionės metu.

Pirmas dalykas, kurį turėtumėte įsiminti, galioja (ir, tikėtina, galios ateityje, mat panašius veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią koronaviruso plitimui mūsų šalys jau įprato derinti tarpusavyje ir atitinkamus sprendimus priimti kartu) bendrai visoms Baltijos valstybėms ir yra susijęs su sienų kirtimo tvarka. Šiuo metu pasienyje tarp Lietuvos ir Latvijos, taip pat – Latvijos ir Estijos, kaip ir esame įpratę nuo pat prisijungimo prie Šengeno erdvės, jokia formali judėjimo kontrolė nėra vykdoma. Visgi, kaip jau galėjome stebėti kovo mėnesį, viskas gali pasikeisti per vieną naktį, todėl itin svarbu sekti visą su pasienio kirtimo reguliavimu susijusią informaciją, ypatingai artėjant numatytai kelionei.

Bet kuriuo atveju, net jei jūsų išvykimo metu nukeliauti į Latviją ir Estiją galima ir neturint asmens dokumento, niekas nėra apsaugotas nuo to, kad situacija jums grįžtant į Lietuvą jau gali būti visiškai kitokia ir kirsti sieną atgal be paso ar asmens tapatybės kortelės gali būti daug sudėtingiau. Tad, nors ir šios krizės akivaizdoje, nepaisant visko, nerūpestingo keliavimo po Šengeno erdvę įpročiai dažnam mūsų vis dar yra itin gajūs, besiruošiant artimiausiai išvykai – kad ir į Latviją ar Estiją – pasitikrinti, ar asmens dokumentus turi visi jūsų kelionės dalyviai – nebėra tiesiog pravartu, o verčiau būtina.

Skirtingos šalys – skirtingos tvarkos

Nors Estijoje jokie panašūs reikalavimai dar nėra taikomi, nuo liepos 16 d. vykstantieji į Latviją viešuoju transportu (lėktuvu, keltu ar autobusu), yra privalomai registruojami. Kol kas keliautojų duomenys įrašomi tik popierinėse anketose, tačiau per kelias ateinančias savaites bus parengtas skaitmeninis sprendimas ir ne vėliau nei rugpjūtį į kaimyninę šalį atvykstantys keliautojai bus registruojami elektroniniu būdu.

Reikalavimas registruotis taip pat jau taikomas žmonėms, atvykstantiems į Latviją privačiais lėktuvais ir jachtomis. Visi atvykstantys keliautojai turės užpildyti klausimyną, kuris bus tvarkomas atsižvelgiant į tai, iš kur žmogus atvyko. Gauti duomenys bus perduoti Ligų prevencijos ir kontrolės centrui ir Latvijos teisėsaugos institucijoms. Keliautojų duomenys bus saugomi vieną mėnesį nuo jų pateikimo. Išimtis taikoma tik atvykstantiems iš Estijos, jeigu keliautojas nurodo, kad šioje šalyje išbuvo bent dvi savaites, o epidemiologinė situacija kaimyninėje šalyje iki informacijos pateikimo momento nepaskatins Latvijos valdžios šią tvarką pakeisti.

Taip pat tiek jau vykstant į Latviją, tiek dar tik planuojant kelionę, svarbu nepamiršti ir to, kad, nors nepaprastoji padėtis šalyje jau atšaukta, čia vis dar galioja nemažai apribojimų, o kai kurie jų – pavyzdžiui, susiję su pramogų vietų bei apgyvendinimo įstaigų veikla, susibūrimo vietų lankymų ar renginių organizavimu, kartais gali būti net griežtesni nei tie, prie kurių įpratome Lietuvoje. Pavyzdžiui, dauguma pramogų vietų čia vis dar turi užsidaryti vidurnaktį, o lauke organizuojami renginiai dažniausiai turi pasibaigti iki antros valandos nakties. Visą nuolat atnaujinamą apribojimų sąrašą galite rasti čia.

Tuo tarpu Estijoje šiuo metu nėra taikomi praktiškai jokie panašūs apribojimai, išskyrus žmonių srautų reguliavimo reikalavimą ir žmonių skaičiaus renginiuose sumažinimą iki tam tikros ribos (uždarose patalpose – iki 1500, o atvirose patalpose – iki 2000 dalyvių).

Ką vertėtų aplankyti Latvijoje šiemet

Daugumai mūsų tautiečių su kaimyninės šalies sostinės bei populiariausių pajūrio kurortų siūlomomis galimybėmis jau spėjus susipažinti kuo puikiausiai, ši vasara gali tapti ypatingai gera proga atrasti mažiau žinomus Latvijos kampelius. Vienas iš tokių – Siguldos pašonėje įsikūręs Turaidos muziejus-rezervatas. Tai – milžiniškas, beveik tūkstančio metų istorija besididžiuojantis muziejinis kompleksas, siūlantis ne tik susipažinti su didinga krašto istorija, liudijama skirtingus laikotarpius menančios pilies, bažnyčios, šiuolaikiškai įrengto muziejaus, Liaudies dainų parko ar didingos Turaidos rezervatą supančios gamtos. Čia smalsių keliautojų taip pat laukia ir visai šeimai skirtos pramogos, edukacinės programos, gido vedami turai ar pažintinės ekskursijos.

Kita smalsių turistų dar tik pradedama atrasti Latvijos vieta – Svitenės dvaro ir parko kompleksas. Šis dvaras siūlo atrasti bene gražiausią klasicistinį laikotarpį Latvijos architektūroje reprezentuojančią pilį Žiemgaloje, kurios paradas iš dalies išsaugojo prabangų interjero dekoravimą. Šiuo metu pilyje veikia muzikos ir meno mokykla. Šalia pilies iš abiejų Svitenės upės pusių driekiasi dvaro parkas, kurio pakraštyje yra neogotikinė dvaro savininkų von Elmptų šeimos koplyčia.

Į Latviją išsiruošusius ramaus pasibuvimo gamtoje ir iškylų megėjus vilioja ir ant Dauguvos upės krantų įsikūręs Vygantės parkas. Ši vieta siūlo susipažinti su Staburago apylinkių kultūros istorija, o vasarą čia vykstantys renginiai kvies prasmingai praleisti laiką stulbinančios gamtos didybės apsuptyje. Norintieji gali užsisakyti pasiplaukiojimą valtimi po parko apylinkes, o šalia esantis nedidelis kempingas priims ir poilsiautojus su palapinėmis.

Mažiau žinomos Estijos vietos vilioja vasariškais atradimais

Jeigu šią vasarą į savo išvykos maršrutą nuspręsite įtraukti abi kaimynines Baltijos šalis, „latviškąją“ kelionės dalį patartina pasilikti kaimynų kraštų gamtos ir istorinio palikimo pažinimui, mat šiuolaikiniais kultūriniais ir civilizacijos malonumais pasimėgauti Estijoje galėsite be jokių didesnių apribojimų – visos pramogų vietos didžiosiose miestose nebetrumpina savo darbo laiko, tad Talino naktiniu gyvenimu galėsite į valias pasimėgauti ir šiemet. Tačiau ir mažiau žinomomis vietomis, kurias itin pravartu atrasti šią vasarą Estija, be jokios abejonės, taip pat gali pasigirti.

Vienas iš tokių kampelių – Otepės (est. Otepaa) kurortas, apie kurį puikiai žino tie, kas nėra abejingas žiemos pramogoms, mat ši vieta laikoma bene pagrindine Estijos slidinėtojų meka. Vis dėlto retas jų čia užklysta vasarą, nors Otepė tikrai turi ką pasiūlyti ir šiltuoju metų laiku. Gausus apylinkėse telkšantys ežerai ir stulbinanti gamta nesunkiai pažadins jumise vidinį stovyklautoją net jei esate prisiekęs civilizacijos mylėtojas. O Sangaste pilies apylinkės ar istorinis Hellenurme vandens malūno kompleksas vasarą pasitiks jus daug labiau atvirukus ir nuotraukas iš socialinių tinklų primenančiais vaizdais.

Jei keliausite į Estiją arčiau vasaros pabaigos ar jau įsibėgėjus rudeniui, ypatingai verta aplankyti Matsalu nacionalinį parką. Ši vieta vilioja tiesiog kvapą gniaužiančiais gamtos vaizdais, o nesunkiai susidėlioti kelią po jį galėsite net kelias dienas trunkančiam žygiui. Įveikti trumpesnius ar ilgesnius maršrutus parko teritorijoje ar jo apylinkėse galite ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiu, baidare ar net kanoja.

Dar vienas patarimas šiemet keliaujantiems į Estiją – esant galimybei, įtraukti į savo maršrutą Peipaus ežerą ir skirti laiko patyrinėti jo pakrantes. Čia atrasite ne tik jokios civilizacijos nepaliestus gamtos kampelius, kur stovyklauti norisi, regis iki pat pirmojo sniego, bet ir autentiškus žvejų kaimus, kur galėsite susipažinti su praktiškai niekur kitur nebesutinkama Estijos kultūros dalimi. Na, ir galiausiai – leiskite sau paeksperimentuoti su maršruto planavimu ir pasilikite laiko spontaniškiems nusukimams nuo didžiojo plento – ar sustokite pakelės miestelyje, kuriame galbūt niekada gyvenime nebūtumėte apsilankę. Išnaudokime šią vasarą kuo prasmingiau!