Vokietijos oro linija „Lufthansa“ paskelbė, jog 2017 –ais jos pelnas augo net 70 proc. ir siekė 2,97 mlrd. Eur. Kol bendrovė džiaugiasi rekordiniais rezultatais, kiti nepamiršo ir kritikos: pasak skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“, nemaža šio pelno dalis turėtų atitekti oro linijos keleiviams, o įmonė savo keleiviams gali būti skolinga virš 1,8 mlrd. eurų.
„Norime pasveikinti „Lufthansa“ su rekordiniu pelnu, ir priminti, jog praėjusiais metais daugiau nei 30 milijonų kompanijos keleivių savo tikslą pasiekė pavėlavę, ir vis dar laukia jiems priklausančių kompensacijų“, – teigė „Skycop“ vadovas Marius Stonkus. Pasak jo, Vokietijos skrydžių bendrovė kasmet atsisako išmokėti net 24 proc. jų keleiviams priklausančių kompensacijų, ir pagal šį rodiklį rikiuojasi tarp blogiausių Europos oro linijų.
„Tikrai galima teigti, jog „Lufthansa“ yra juodajame sąraše, tarp oro linijų kurios atkakliai išsisukinėja, vilkina procesą ir nenoriai išmoka kompensacijas. Mūsų duomenimis vieno atvejo nagrinėjimas su šia bendrovė vidutiniškai užtrunka 3 mėn. ir ilgiau. Tai – gerokai ilgiau nei įprastai.“
Be pasikartojančių vėlavimų ir sudėtingo skrydžio kompensacijų atgavimo proceso, Vokietijos skrydžių bendrovė žinoma ir dėl streikų – nuo 2014 metų „Lufthansos“ darbuotojai streikavo net 14 kartų. Pasak skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“, nors dėl įmonės darbuotojų streikų nukentėjusiems keleiviams kompensacija nepriklauso, tai parodo įmonės požiūrį į savo keleivius.
„Toks streikų dažnumas gali reikšti tik viena – įmonė nevertina savo darbuotojų ir negali rasti su jais susitarimo, tuo pačiu likimo valiai palikdama ir savo keleivius. Vien paskutinio, rugsėjo mėnesį vykusio, streiko metu nukentėjo virš 400 tūkst. keleivių. Tai nesunkiai galime paversti į skaičius ir gausime 240 mln. eurų, kurie turėtų papildyti ne įmonės vadovų, o nukentėjusių keleivių kišenes. Būtent dėl tokio piktnaudžiavimo ėmėmės veiksmų siekdami pakeisti dabartinį skrydžių kompensavimą numatantį ES įstatymą.“
Oro keleivių teises ginanti įmonė sukūrė peticiją ir renka parašus, siekdama oro linijų darbuotojų streikus įtraukti į kompensuojamų skrydžių sutrikdymo priežasčių sąrašą. Nepaisant to, ar skrydis atšauktas dėl streiko, ar dėl oro linijų kaltės, „Skycop“ vadovas pastebi, jog dauguma keleivių sunkiai randa informaciją, kaip atgauti jiems priklausančius pinigus ir nesikreipia į oro linijas. Taip pat dalis nuskriaustųjų vietoje pinigų susivilioja oro linijų siūlymais pakeisti kompensaciją menkaverte dovana ar papildomu skrydžių. Taip nustatyti realią žalą keleiviams tampa sunku.
„Dėl informacijos stokos, daugelis keleivių nesiryžta kovoti už savo teises. Europos statistikos bendrovės „Eurobarometer“ duomenimis vos 40 proc. keliaujančių žino apie savo teisę atgauti skrydžio kompensaciją dėl patirto streso atidėjus ar atšaukus skrydį, kuri gali siekti iki 600 eurų. Kadangi statistikos milžinės „OAG“ duomenimis daugiau nei 23 proc. „Lufthansos“ skrydžių savo kelionės tikslą pasiekia vėluodami, bendra skola keleiviams gali siekti net 1,8 mlrd. eurų“, – skaičiuoja M. Stonkus.
Vokietijos „Lufthansa“ – viena didžiausių žemyno oro linijų, turinti daugiau nei 128 tūkst. darbuotojų visoje Europoje. „OAG“ duomenimis, bendrovės punktualumas lyginant su 2017-ais susitraukė – nuo 77,8 iki 76,9 proc. laiku į numatytą kelionės tikslą atvykusių skrydžių.