„Skycop“ siekia skaudžiai įgelti oro linijoms: renka parašus pakeisti ES skrydžių įstatymą
Nors visose Europos sąjungos valstybėse dar nuo 2004-ųjų oro keleivių teises saugo Europos Komisijos reglamentas Nr. 261/2004, pastaruoju metu ekspertai pastebi vis daugiau jo spragų. Viena jų, ypač išryškėjusi pastaraisiais metais augant keleivių srautams – oro linijų pilotų, skrydžių palydovų streikus laikyti „neįmanoma numatyti ir išvengti“ sąlyga. Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ duomenimis, dėl šalių nesugebėjimo susitarti kasmet kenčia daugiau nei 1,5 milijono keleivių, kurių bėdos taip ir lieka neatlygintos.
by Skycop team
- 2018-03-16
- 9:01 AM GMT
ES įstatymai numato pinigines kompensacijas kiekvienam, kurio skrydis vėlavo, ar į galutinį kelionės tikslą nuvyko daugiau nei 3 val. vėliau, buvo atšauktas likus mažiau nei 14 d. iki pakilimo datos, taip pat tiems, kurie į savo skrydį buvo neįleisti ar priverstinai išlaipinti dėl perpildymo (oro linija pardavė daugiau bilietų nei lėktuve vietų).
Nusivylimą patyrę ir planus koreguoti priversti ES piliečiai turi teisę kreiptis į oro liniją tiesiogiai ar per tarpininkus ir tikėtis kompensacijos nuo 250 iki 600 eurų, priklausomai nuo skrydžio atstumo. Tačiau EK reglamentas Nr. 261/2004 numato ir sąrašą „nenugalimų priežasčių“, kurių atveju bendrovės neprivalo išmokėti nuskriaustiesiems nė cento.
Neįtikėtina, tačiau tarp šių priežasčių iki šiol yra ir oro linijų darbuotojų bei jų profsąjungų streikai, kurie yra laikomi „nekontroliuojama ir į įmonių atsakomybę nepatenkančia sutrikdymo priežastimi“. Tuo sunku patikėti, žinant, kad dauguma streikų būna suplanuojami dar prieš kelias savaites ir sutarus su oro linijų atstovais.
Pasak skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ surinktų duomenų, tarp 2010-ųjų ir 2015-ųjų visoje Europos Sąjungoje vyko 95 streikai, t.y. net 176 dienas žemyne skrydžiai buvo sutrikdyti dėl darbuotojų ir įmonių nesutarimų. Paskaičiuota, jog tai vienaip ar kitaip palietė net 1,5 milijonus keliaujančių Europoje, o daugiausiai protestų užfiksuota Prancūzijoje ir Graikijoje.
„Skaičiai iš ties stebinantys – jei įvertintume streikų kainą keleiviams, t.y. kokią sumą pinigų keliautojai, patyrę nesklandumus, turėjo gauti už moralinę žalą bei patirtą stresą – ji siektų 6 milijardus eurų“, – sunkiai protu suvokiamus skaičius dėstė Marius Stonkus, „Skycop“ vadovas. „Vos pastebėję šią problemą pradėjome ją nagrinėti, o dabar jau esame priešpaskutinėje proceso fazėje – mūsų peticija tarptautinėje platformoje „Avaaz“ renka nusivylusių europiečių parašus.“
Surinkus parašus bendrovė pateiks peticiją Europos Sąjungos institucijoms, kurios bus priverstos persvarstyti EK reglamentą Nr. 261/2004 ir jo aktualumą šių dienų įvykiams. Jei ir jūs esate patyrę nesklandumų dėl oro linijų streikų, skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ sukurtą peticiją galite pasirašyti paspaudę ant žemiau esančios nuorodos.
